Ogi nagi vagi, pavyko netikėtai rasti vieną seną blogo įrašėlį. Tuo ir pasidžiaugsiu :)
ou..ou..kokias dešimt valandų skambėjo galvoje ir nieko doro daugiau negalėjau pasakyti. Labai vėlyvam ryte išnykus ausų spengimui ir vieno dažnio zyzimui, pagaliau galiu kažką suregzti. Jau prieš savaitę priešinausi ir atkakliai mėginau išvengti ėjimo į šitą masinį renginį, bet mano pastangos buvo bevaisės. Paskutinis pasispardymas buvo vakar vakare, kai T.M. ir I.T. pripasakojo dar ir apie ten slypintį narkotikų liūną. Deja teko eiti. Susitarėme susitikti apie 22 valandą stotelėje, planai koregavosi nuo tam tikrų įvykių, bet jie šitam
pasakojime visai neesminiai. Juos paminėsiu, kai rašysiu dienoraštį apie nepasitenkinimą Vilniaus viešuoju transportu. Taigi susitikome troleibuse ir jau ten gavome pirmą pliūpsnį įspūdžių kokia auditorija traukia į tiestą. Rami draugė ir aš kaip visada šiek tiek paranojiškai žvalgydamasi, perėjome miškelį. Pagaliau mes čia, o vienintelis noras - namo. Susitikome pažįstamą, kuris nervingai mindžikavo ir leido įtikėti viltim, kad bilietų nebus, o mes galėsim ramiai grįžti iš kur atėję. Vėlgi deja, bet bilietus gavom. Ir ne bet kokius, o VIPinius.
Asmeniškai ant maniškio išmušta dviejų šimtų dviejų litų kaina. Tokį pasiliksiu kaip suvenyrą, kad kada nors jei turėsiu skustagalvių anūkų, jie mane gerbtų. Dideliam nedžiaugsmui, kaip dažnai būna, prie mūsų dar nuo durų prisiklijavo du to pažįstamo pažįstami. Kad ir kur ėjome jie paskui vilkosi tarsi prie katės uodegos už virvutės piktų vaikų pririštos tuščios skardinės. Pirmiausia puolėm prie baro, teko šiek tiek išsigąsti, suglumti ir nuspręsti, kad atėjome ne gerti. Viena sidro skardinė už 8lt. Daugiau sveikas protas neleido išleisti
tokiai šlikštynei. Užsiropštėme į balkoną skirtą VIPams. Šiek tiek pabendravom su prielipom, o kai jie nuėjo parūkyti, dėjom į kojas. Taip daugiau jų ir nematėm. Tiek mixuojant kažkokiem dviem neaiškiem DJėjam, kaip išsireiškė draugė, tiek Tiestui, į ausis kalė vienas ir tas pats kaip mandrai sakoma beat'as. Ilganiui jis pradėjo kalti ne tik per ausis, bet ir per galvą, bei per širdį. Jausmas ne iš maloniausių. Atrodo išgirsti gerą dainą, ir še tau staiga užmeta tą beat'ą ir sugadina viską kas pasauly atrodė gražu. Kalbant apie smugius, tai jau nebeskaičiavau kiek draugišku kumštuku gavau per galvą, nuo įsijautusių į ritmą rankom maskatuojančių žiūrovų. Dar buvo tokių keistų apraiškų kaip maži plaukuoti italiukai, ar bent į kažką tokio panašūs asmenys, kurie mėgindavo prisiglausti ir trintis. Teko karts nuo karto profilaktiškai pasimosuoti alkūnėmis. Kadangi muzika nesikeitė, šokių partnerių nebuvo kokių kelių kilometrų spinduliu nuo Litexpo rūmų, tai nusprendėme stebėti liaudį. Visai idomus užsiemimas, tik norėčiau jį perkelti į dienos laiką ir malonesnę aplinką. Susirinko įvairaus plauko žmuo, marozų ir maroziukų (matyt nebuvo jokio amžiaus cenzo), pupulių, kurie vargu ar siekė dvidešimt metų, solidžių dėdžių, sėdinčių VIPe man pasirodė vien dėl to , kad būtų pabuvę ir galėtų pasipasakot, praplikusių dėdžių, kurie renginiui einant į pabaigą bandė bučiuotis. O jau šokių stilių įvairovė,
nežinojau į ką žiūrėt. Dažniausiai pasitaikę stiliai buvo lėktuvas, malūnas, būgnelio mušimas. Šiek tiek išradingesni bandė atvaizduoti go-go šokėjus, nusivilkę marškinius į visas puses maskatavosi visom galūnėm. Užsiminus apie aprangą, tai taip ir nesupratau buvo karšta ar šalta, nes vieni lakstė pusnuogiai, o kiti stovėjo su žieminėm striukėm ir akiniais nuo saulės, kuri švietė turbūt jiems vieniems. Prieš akis šmėsčiojo daug Versacių, Dolce Gabanų, Calvinų Kleinų ir kitų pupulių. Dėl narkotikų buvo nesuklysta, visų akys stiklinės. Prakalbus apie moterišką auditoriją..užteko pastovėti eilėje į wc. Vos neuždusau nuo prakaito susimaišiusio su aštriai saldžiais kvapais. Daug daug baltų baltų plaukučių ir rudų rudų snukučių rėkiančių kaip nori myžti. Išlindusia iš būdelės, mane dar apšaukė ko ėjau viena. Ilgą laiką stebėjome ant pakylų šokančias šokėjas, kurias apsauginiai keitė vietomis kas dešimt minučių, vydami nuo prie jų besikabarojančių pusplikių fatų. Žodžiu tiek intelekto nesužalotų, net sakyčiau nepaliestų veidų (maždaug apie 6000) vienoje vietoje dar nebuvau mačiusi. Ir tada minutei buvo pasidarę liūdna, kad kitokių nėra. Tada pikta, kad juos visus į getą reikia. O tada vėl nesvarbu. Pasakiau, kad daug ištvert nebegaliu, ir išlėkėm į lauką. Kol kvietėmės taxi, dar atkreipėm kokių kelių maroziukų dėmesį, vienas rėkė, kad iškviesčiau jam greitąją, o kai paklausiau, kam jam jos reikia, pradėjo mosikuotis ir rėkti , kad jam epilepsija. Visai susinervinusi, pareiškiau, kad jei epilepsija tai reiktų ne girtam kaip šliurė naktim tąsytis, o susikurt gyvenimą. Gerai , kad apsauga buvo netoli, o apsauga daudmaž pažįstama. Bijau, kad būsiu ko nepaminėjus, bet esmė manau aiški. Shame on party for foolin' me once, bet shame on me if I go there twice.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą