Po vakarykštės meno paskaitos šiek tiek apsivertė požiūris į performansus. Performansu, t.y. tam tikra meno forma, gali būti bet kas, bet kokia tavo nuobodaus ar dramatiško gyvenimo atkarpa. Svarbu tik tai, ar tu sugebi pažvelgti į tai iš kitos perspektyvos bei priimti rimtai.
Labai patiko amerikiečio Allan Kaprow organizuoti happeningai ir jais perduodamos mintys. Pavyzdžiui, vieno tokių happeningų metu Allan'as padalino kamabarius į tris dalis ir sukvietė žmones, kurie pagal scenarijų turėjo daryti tam tikras veikas (spausti apelsiną, tapyti, groti ir pan.) iš širdies kažkurį laiko tarpą. Pagrindinis reikalavimas buvo tas, kad niekas negalėjo stebėti, visi turėjo tame dalyvauti. Po tuo slypinti mintis.. nereikia stebėti, reikia daryti pačiam. Arba kitas happeningas kai patalpoje buvo sustatyta daug ledo kubų ir pakviesti žmonės, kurie turėjo juos liesti ir taip po truputį tirpinti. Esmė? Kad visą laiką siekiame kažkokio rezultato, kažkokio apčiuopiamo vaisiaus, vietoj to, kad tiesiog darytume ir mėgautumės pačia veikla.
Dar įdomi pasirodė amerikiečių menininkė Carolee Schneemann ir jos kūno, seksualumo ir lyties diskursas. Tiesa, jos performasas, toks kaip keletos pusplikių vyrų ir moterų voliojimasis ir orgijos su žalia mėsa daug minties savyje neslėpė, o mano estetikos pasiilgę akys į tai ilgai žiūrėti negalėjo. Tačiau jos sukurto filmo, kuriam ji įamžino savo ir vaikino lytinį aktą, idėja visai skvarbi. Anot jos, pornografiniai filmai kuriami per vyriškają prizmę, juose akcentuojama tai, kas svarbu atrodo vyrui (žinoma lytiniai organai ir t.t.). O jos filme parodytas seksas moters akimis.
Taigi įdomi minčių lavina vakarui. Apie tai kiek stebėti, o kiek daryti? Man atrodo, kad juk nestebėdamas kartais neišmoksi ir daryt. Bet čia gal tokiam mano požiūriui daug duoda tikėjimas socialine kognityvine teorija, kuri daug reikšmėėės, kaip žinia, teikia modeliavimui. Ir kiek iš tiesų svarbus rezultatas, o kiek pati kelionė? Viena vertus, priklauso nuo to, ko siekiame.. jei tai materialus dalykas, tai galbūt ir rezultatas turi daugiau svorio. Tačiau jei tai svarbesni dalykai (taip taip, man ne materialūs yra svarbesni ir taškas), tai man atrodo kaip ir nelabai galima įvardinti kur jau tas galutinis rezultatas? Tokiuose dalykuose rezultatas susilieja su pačia kelione. Ir ką čia beprisigalvosi... laikas dirbti.
 |
| Carolee Schneemann, Interior Scroll, 1975 |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą