Šiandien manęs paklausė:
- O ką, pas jus ten, Užupy, kita laiko juosta?
Nes tiesiog NENORMALU yra mėgautis pusryčiais antrą valandą dienos. Ir taškas. Bet nesiruošiu šiame įraše braidyti po normatyvumo klodus. Taigi sėdžiu ir mąstau: ogi tikrai kita laiko juosta! Ir net ne juostose esmė. Čia laiko tėkmė kažkokia kitokia, kažkokia atostogiška. O atostogos man reiškia, kad nereikia laiko vytis baiminantis, kad prabėgs it akis išdegęs, o tu liksi nieko nieko nespėjęs su ilgu must do/want to do sąrašu rankoje. Čia laikas prijaukintas ir eina greta kaip koks išdresiruotas šunėkas. Vualia! Idealus metas pasiimti atostogas ir nuo kasdienių įpročių, kuriuose, atrodo, visas malonumas jau spėjo nusidėvėti ir tapo bespalve rutina. Metas išsitraukti apleistus džiaugsmus, kurie kaip seni žaislai buvo atidėti į dėžes kažkur palėpėje tam atvejui jei atsirastų laiko su jais pažaisti.
 |
| Už jūrų marių, kur auga meduolių medžiai, tik į tą patį darbą vis dar reikia parplaukti. |
 |
| O šitą pelėsiais ir kerpėm apaugusį kaimyninį pastatą nuo šiol įšventiname į skvotus. Jau šiltais vasaros vakarais čia vyks suneštiniai "blusų turgeliai", intymūs koncertai ir kino peržiūros. Lauke kaip per karštos sriubos akcijas vaišinsime samčiu karšto vyno iš didelio raganiško katilo. O visi padauginę galės draugiškai vemti už tvoros. Tuo tarpu ant stogo savo lizdus suks paukštis Nepis, juose perės savo vaikus ir gandriškais žingsniais bėgs gerbėjų blyksčių link. |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą