Po daugel metų kilo idėja kodėl gi neatnaujinus blog'o. Gaila visus senus įrašus per vieną iš savo jausmingų gyvenimo momentų ėmiau ir ištryniau. Kam nepasitaiko (man tai nuolatos). Taigi šiandien visiškai netyčia pažiūrėjau rusišką muilodramą (vis dar mokausi rusų kalbos. kai prisimenu. supratau, kad labiausiai man tą sekasi daryti derinant su niekam nenaudingu filmų žiūrėjimo hobiu). Akisbadančiai banali, bet lengva ir linksma. Bežiūrint įstrigo viena pastarojo meto vidujai iškilusias aktualijas liečianti scena.
Į kambarį pas pagrindinį herojų įpuškuoja kokių 6-7 metų mergaitė:
- Tėti, jis prieš visą klasę pasakė, kad mane myli. Ką man dabar daryti?
- O tu jį myli?
- Ne.
- Ką gi. Tada teks jam tai pasakyti. Tik atsargiai parink žodžius, nes jam gali būti skaudu.
(mergaitė susimąsčius)
- Aš trenksiu jam su portfeliu.
Taigi suraukiu antakius ir galvoju, gal kartais yra gerai gaut su portfeliu. Neabejotinai skaudėtų, bet tai atsikeltum, nusivalytum nuo griuvimo išpurvintą užpakalio žandą, dar kažkurį laiką slėptum iškilusį gumbą, bet vis tik prisimintum, kad gavai iš portfelio ir daugiau nekištum nosies. Gaila realijos dažnai būna ne banalios, ne lengvos ir ne linksmos. Kartais tenka gauti tą sunkų portfelį panešti ir pačiam apsispręsti ar sau trenkti. Tik kažkaip ranka nekyla ir šiaip neracionalu save trankyt. Tai ir tampaisi tą portfelį su savim. Apie ką aš čia?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą